RIMANTAS RUDZKIS: kaip prislopinti emigraciją

Lietuvoje 1992 m. sausį buvo per 3,7 mln. gyventojų ir nuo tada jų kasmet mažėjo. Šalyje gimstamumo rodiklis nesiekia 1,5
ir yra gerokai žemesnis už kartų kaitą garantuojantį dydį (2,1), bet pastarąjį dešimtmetį Lietuvos nykimą lėmė žmonių emigracija.

Statistikos departamento duomenimis, pernai išvykimą į užsienį deklaravo beveik 84.000 Lietuvos gyventojų, o šalyje šiuo metu jų liko 3,24 mln. Statistikai sunku aprėpti visus migrantus, todėl šis rodiklis yra aukštesnis – rudeniop bus paskelbti gyventojų surašymo rezultatai, jie veikiausiai patvirtins dainos žodžius, kad mūsų tik trys milijonai. Taigi, iškyla Lietuvos kaip tautinės valstybės išlikimo klausimas.Emigracijos poveikis ekonomikai nevienareikšmiškas. Šiuo metu ji mažina didžiulį nedarbą ir skurdą, išvykusieji sukaupia patirties, o jų piniginės perlaidos skatina vidaus vartojimą. Tačiau jei dabartinis itin aukštas emigracijos lygis ir menka grįžtančiųjų dalis išliks ilgesnį laikotarpį, bendras jos poveikis bus pražūtingas ir palaidos Lietuvos viltis priartėti prie ES vidurkio pagal vidutines pajamas.Šiuo metu emigruoja daug jaunų ir išsilavinusių žmonių, todėl šalis praranda savo svarbiausią išteklių – kvalifikuotą darbo jėgą, o demografinė padėtis blogėja. Įmonės jau pajuto specialistų stygių, o nuo šiemet kvalifikuočiausius darbuotojus ėmė vilioti ir Vokietija, todėl padėtis dar pablogės.Stiprus, bet ne vienintelis emigracijos stimulas yra keliskart didesnis darbo užmokestis Vakarų valstybėse nei Lietuvoje, bet taip buvo ir 2006–2008 m., kai išvykstančiųjų skaičius sumenko. Dabartinį emigracijos pliūpsnį sukėlė kiti veiksniai – aukštas nedarbo lygis ir gerokai suprastėję lūkesčiai dėl šalies perspektyvų.Abejojama sparčios ūkio plėtros galimybėmis, pensijų sistemos ateitimi, nebesitikima švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos pagerėjimo, o nusivylimas politinėmis partijomis yra visuotinis. Emigruoja ir į verslą linkę žmonės, kuriuos Lietuvoje erzina biurokratinės kliūtys, ir išvykstantys studijuoti jaunuoliai, nes nemažos jų dalies netenkina Lietuvos universitetų kokybė.Norint iš esmės sumažinti emigraciją Vyriausybei reikia ne kurpti įmantrias kovos su ja programas, o pasiraitojus rankoves skubiai daryti pribrendusius darbus: iš esmės pagerinti viešojo sektoriaus kokybę; apvalyti verslo aplinką nuo perteklinio reglamentavimo, kuris neproduktyviai švaisto žmonių energiją, atgraso jaunimą bei trukdo inovacijoms; pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir įdiegti efektyvią užsienio investicijų pritraukimo programą; netoleruoti valdininkų pasyvumo ar arogancijos ir skatinti juos iniciatyviai teikti paslaugas gyventojams bei verslui.Būtina valstybės valdymo ar bent rinkimų sistemos reforma, siekiant Seimo veiksmingumo. Bendrovių asociacijos irgi turi prisiimti atsakomybę už šalies ateitį – aktyviai teikti politikams konstruktyvius pasiūlymus, skatinti moralų verslą bei dalyvauti specialistų rengimo ar perkvalifikavimo procese (studentų praktika, įmonių įrangos panaudojimas mokymui).Reikalingos ir bendros pastangos, siekiant neprarasti ryšio su išvykusiais ir bent dalį jų susigrąžinti: dvigubos pilietybės įstatymas, lietuviškų mokyklų užsienyje rėmimas ir t. t. Apskritai svarbiausia yra atgaivinti tikėjimą šviesia Lietuvos ateitimi.***Komentaras skelbtas sausio 17 d. “Verslo žiniose”.

http://vz.lt/archive/straipsnis/2011/01/18/RIMANTAS_RUDZKIS_kaip_prislopinti_emigracija2

Reklama
Įrašyta kategorijoj 2015

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s