Senatas

Čia sudėti keli tekstai į vieną vietą, jie dar tvarkymo, jungimo, redagavimo procese.

Kurti Senatą, t.y. antruosius arba Aukštuosius Seimo rūmus. Fiziškai jie jau yra ir laukia. Bikamerinis parlamentas- tai labiausiai pažengęs modelis, kurį turi visos išsivysčiusios valstybės. Šveicarija turi ir referendumų sistemą ir bikamerinį parlamentą.

Kurti Senatą. Lietuvos valdžios senimui (griežtai tiksliai kalbant) ne vieta dabartiniame Seime, bet vieta Senate, kurį būtina įkurti. Dabartinis Seimas realiai turi atitikti žemuosius parlamento arba bendruomenių rūmus, į kuriuos renkami jauni, veržlūs tautos atstovai. Šiuo metu LR Seime amžiaus grupės sumaišytos ir tai žemina LR Seimo darbo kokybę, didina bereikalingą konfliktiškumą. Dviejų rūmų (bikamerinio) parlamento modelio įvedimas. Tai labiausiai pažengęs modelis, kurį turi visos išsivysčiusios valstybės. Lietuvoje taip kaip ir daugumoje išsivysčiusių šalių kurti bikamerinį  (dviejų rūmų) parlamentą, t.y. įkurti dar ir Aukštuosius Seimo rūmus arba Senatą, kurio nariai – Lietuvai pasiaukoję žmonės (pvz signatarai ir kt). Metaforiškai kalbant, Seimas be antrųjų rūmų yra kaip žmogaus galva tik su vienu smegenų pusrutuliu. Antrieji parlamento rūmai Jungtinėje Karalystėje užtikrina ypatingą įstatymų parengimo kruopštumą (scrutinising laws). Senato nariais iškart ir iki gyvos galvos skirti Nepriklausomybės Akto Signatarus bei kitus tautai ir valstybei akivaizdžiai atsidavusius žmones.

Lietuvos Seime būtina baigti diegti pilnavertį parlamento modelį, tokį koks yra seniausiame pasaulio parlamente. Šis modelis užkerta kelią piktnaudžiavimui valdžia ir verčia nuožmiai ir kruopščiai (scrutinizing) išnagrinėti įstatymo projektą iki raidelės ir jotos kol jis patvirtinamas.

Štai scrutinizing schema

screenshot-2

screenshot-3

Senato kūrimas (2014)____________________________________________

Ir dar pratęsimas iš anksčiau, 2010, rašytų apibendrinimų

Žinant kaip veikia JK Parlamentas, tampa visiškai akivaizdu, kad LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME BŪTINA ĮVESTI LORDŲ (IŠMINČIŲ, AUKŠTESNIŲJŲ) RŪMŲ ANALOGĄ.

http://en.wikipedia.org/wiki/House_of_Lords – pirmiausia rekomenduoju perskaityti
http://en.wikipedia.org/wiki/House_of_Commons_of_the_United_Kingdom
http://en.wikipedia.org/wiki/Principles_of_parliamentary_procedure
http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_parliamentary_procedure
http://en.wikipedia.org/wiki/Parliamentary_procedure
http://en.wikipedia.org/wiki/Witenagemot – išmintingų vyrų susirinkimas – ankstesnė, pirminė Parlamento versija
http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_Parliament

Lordai – tai: išmintingi, arba tautai nusipelnę, arba moraliniai autoritetai, arba gilias žinias turintys ekspertai, arba kitaip tautai pasišventę žmonės (mano interpretacija, kaip tai galėtų būti Lietuvoje), kurie dirba tautai šiuose rūmuose nemokamai! Jų iš viso yra apie 700. Jie dalyvauja posėdžiuose pagal galimybes, valstybės problemų aktualumą. Jie kruopščiai nagrinėja įstatymų projektus, kuriuos pateikė Bendruomenių (Žemesnieji) Rūmai. Lordų Rūmai veikia panašiai kaip Bendruomenių Rūmai: inicijuoja, svarsto ir priima įstatymus, jų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės atstovai. Tačiau yra ir tam tikrų  skirtumų, pvz. jie yra Aukštesnieji rūmai, būtent Lordų Rūmuose kartą per metus pasirodo Karalienė ir atidaro Parlamento veiklą. Tai rodo jų autoritetą.

Labai svarbu žinoti, kad įstatymų svarstymas ir priėmimas vyksta žiediniu būdu tarp Bendruomenių ir Lordų rūmų ir įstatymas negali būti patvirtintas kol “bendruomenė ir išminčiai“ neranda sutarimo. Skaitymai ir svarstymai gali tęsti daugybę kartų, kol nebus sutarimo.

Įstatymo projekto kelias:
http://www.parliament.uk/about/how/laws/passage-bill/ (bukletuose pačiam Parlamente tai parodyta labai vizualiai aiškiu žiediniu būdu)

http://www.parliament.uk/about/how/ – kaip veikia Parlamendtas apskritai

Keista, kad Lordų rūmų analogas nebuvo įvestas LRS iki šiol, nes patyrinėjus viso pasaulio parlamentų veiklą paaiškėja, kad JK Parlamentas, be to, kad yra seniausias iš šiuo metu veikiančių (istoriškai jie atsirado Graikijoje ir Romoje) – yra labiausiai subalansuota sistema. Beje, JK Parlamentas yra panašaus amžiaus kaip visa Lietuvos istorija, taip kad mes turėtumėm įdėmiai patyrinėti šią patirties turinčią instituciją.


Kodėl verta kurti Senatą, dviejų rūmų arba bikamerinį parlamentą ?

  1. kyšius duoti daug sunkiau
  2. skirtingos galios ir požiūriai turi būti
  3. šalys su bikmerizmu gyvena laimingiau
  4. pinigai panaudojami geriau
  5. nors tada reikia keisti daug straipsnių, bet
  6. galima daug padaryti ir formaliai neįvedant dviejų rumu. Norvegijoje yra neformalus senatas, reikia žiūrėti jų konstitucijoje. Norvegija gradualiai pereidinėja prie dviejų rūmų sistemos

DVEJŲ IR VIENERIŲ RŪMŲ PARLAMENTAI: LYGINAMASIS ASPEKTAS
http://gs.elaba.lt/object/elaba:1779528/index.html
http://gs.elaba.lt/object/elaba:1779528/1779528.pdf

PSL 81
Esminis įstatymo leidybos principas tarp dvejų ir vienerių rūmų parlamentų yra tas, kad dvejų rūmų parlamentuose tam, kad įstatymas būtų priimtas, dažniausiai yra reikalingas abejų rūmų pritarimas. Jei abejiems rūmams nepavyksta susitarti dėl vienodos įstatymo redakcijos, gali būti sudaromos tik bikameralizmo modelio parlamentams būdingi struktūriniai daliniai – mišriosios komisijos.

Įstatymų priėmimas vienerių rūmų parlamente vyksta greičiau, nes nereikia derinti skirtingų rūmų pozicijų, tačiau dvejų rūmų parlamente įstatymo projektas pereina „dvigubos kontrolės“ mechanizmą – jį analizuoja ir už jį balsuoja abeji rūmai. Tai užima daugiau laiko, tačiau garantuoja ir geresnę priimamų teisės aktų kokybę.

Atsižvelgiant į bendras pasaulines dekameralizacijos tendencijas, nesenas Lietuvos aktualijas ir kritišką visuomenės nuomonę Seimo atžvilgiu, bei Seimo praktiką, kai priėmus įstatymą beveik tuoj pat dėl jo atitikties Konstitucijai kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, galbūt derėtų pasvarstyti apie dvejų rūmų parlamento modelį Lietuvoje. Be abejo, tai didelė permaina, reikalaujanti Konstitucijos keitimo ir kitų teisės aktų priėmimo, tačiau tai ne tik padėtų pagerinti parlamento įvaizdį, bet ir turėtų įtakos įstatymų kokybei.

VIKTĖ DŽIAUGYTĖ


Indriunas apie senata

LIETUVAI REIKIA TOBULESNĖS ĮSTATYMŲ LEIDYBOS
Algimantas V. Indriūnas

Visuomenės pasitikėjimas Seimu labai mažas. Tai rodo sociologinių apklausų duomenys. Žemą Seimo reitingą lemia įvairios priežastys, kurias būtina nustatyti, išanalizuoti ir pašalinti arba bent tam tikru mastu sumažinti jų įtaką. Yra keletas galimybių, kaip tobulinti įstatymų leidybą, kad ši būtų iš esmės ne blogesnė negu Vakarų Europoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse, ir pats Seimas tuomet  įgytų didesnį visuomenės pasitikėjimą. Neturime manyti, jog Seimas leidžia blogus, neatitinkančius gyvenimo reikalavimų ir visuomenės poreikių, neperspektyvius, neįvertinančius naujai susiklosčiusių socialinių, ekonominių ar politinių aplinkybių įstatymus, tik tam, kad vėliau turėtų darbo juos sėkmingai pataisyti ar papildyti.. Būtų nesąžininga teisintis ir tuo, kad ankstesnio šaukimo Seimas prikūrė nekokybiškų įstatymų, o šis naujai išrinktas Seimas priverstas prigamintą įstatymų niekalą taisyti. Tam tikrą dalį įstatymų tikrai reikėjo taisyti, kad jie atitiktų Europos Sąjungos teisines normas. Bet vis dėlto, tai, kad Seimas labai maža leidžia originalių, naujų įstatymų, kad keičiami ir papildomi net du tris kartus per metus, rodo nepakankamai tobulą Seimo veiklą. Kokios bebūtų tikrosios – pateisinamos ar nepateisinamos – įstatymų  keitimo priežastys, “susižavėjimas“ įstatymų kaita sukuria tarp verslininkų ir kitų piliečių netikrumo ateitimi būseną, nepasitikėjimo valdžia atmosferą, įstatymų pasikeitimo laukimą, kas iššaukia įstatymų įgyvendinimo delsimą ir galų gale teisinį nihilizmą, kuris stabdo šalies ekonominę ir socialinę raidą. Įstatymų leidybą reglamentuoja Seimo Statutas. Tačiau sunku tikėtis, kad tobuliausias Seimo Statutas galėtų iš pagrindų lemti įstatymų leidybos tobulumą, nepadarius atitinkamų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų. Be jų visa tai gali likti kosmetiniais įstatymų leidybos pertvarkymais. Aišku, galima ir reikia nuolat užsiimti Seimo veiklos pagerinimais, tačiau kosmetika valstybės valdymo srityje labai dažnai susikaupusias problemas ne likviduoja, o kartais net jas paaštrina. Todėl manome, kad verta pasamprotauti apie esminį įstatymų leidybos pertvarkymą. Valstybės žmonių gerovė priklauso nuo to, kaip valstybė valdoma: nėra neturtingų valstybių – yra blogai valdomos šalys. Šalies valdymo efektyvumą lemia valstybės konstitucija, po to parlamentas. Nes parlamento priimtą ir atitinkamai patvirtintą nevykusį arba klaidingą įstatymą vykdo visos kitos valdymo institucijos ir jos visos kartoja įstatyme įteisintas klaidas. Valstybėse, kuriose gerai tvarkoma įstatymų leidyba, dažniausiai sutinkami dveji parlamento rūmai. Tokios yra JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija ir daugelis kitų, tarp jų ir mūsų kaimynė Lenkija, kuri turi Seimą ir Senatą. Daugumoje Europos Sąjungos šalių taip pat veikia dviejų rūmų parlamentai, nors aukštesnieji parlamento rūmai vaidinami skirtingai: Airijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje – senatu, Austrijoje – Federacine taryba, Vokietijoje – Bundesratu (išvertus -Sąjungos taryba), Olandijoje – Pirmaisiais rūmais (Antraisiais rūmais čia vadinami žemutiniai rūmai), Didžiojoje Britanijoje – Lordų rūmais. Iš kitų ES šalių vienų rūmų parlamentus teturi trys monarchijos – Danija, Liuksemburgas ir Švedija, iš respublikų – tik Graikija ir Suomija. Tačiau Suomijoje aukštesniųjų rūmų vaidmenį atlieka dar 1906 m. įsteigta Didžioji komisija. Nors Norvegija turi vienerių rūmų parlamentą, tačiau ten, kaip ir Islandijoje susirinkęs parlamentas pasiskirsto į dvi dalis ir toliau dirba, kaip dviejų rūmų parlamentas. Norvegijoje susirinkęs parlamentas vadinamas Stortingu, išrenka ketvirtadalį savo narių į  aukštuosius rūmus. Pasilikusieji pirmuosiuose rūmuose, turi net specialų pavadinimą – Odelstringas, o išrinktieji į aukštuosius rūmus – Lagtringu. Islandijoje išrinktas parlamentas panašiai padalinamas į
dvejus rūmus, tik čia į aukštuosius rūmus išrenkama 1/3 visų
parlamento narių.

Būtų klaidinga užsienio valstybių valdymo patirtį aklai kopijuoti, bet žinoti šią patirtį pravartu. Iš Europos mažųjų valstybių didžiausią pažangą gyventojų gerovės srityje pastaraisiais dešimtmečiais padarė Suomija ir Airija, todėl verta plačiau susipažinti su šių šalių valstybės valdymo ir įstatymų leidybos patirtimi.
Airijos Respublikos plotas užima 70 282 kv. km. 2008 m. duomenimis, ji turėjo 4,06 mln. gyventojų. Suomijos teritorija daug didesnė – 337 tūkst. kv. km., gyventojų – 5,23 mln. Palyginkime su Lietuva, kurios teritorija užima 65,3 tūkst. kv. km, o gyventojų nepilni 3,0 mln. Airijoje ir Suomijoje respublikos prezidentas, kaip ir Lietuvoje, renkamas visų rinkėjų tiesioginiuose ir slaptuose rinkimuose. Airijos konstitucijos 18 straipsnis nustato, kad šalies parlamentą sudaro dveji rūmai – Atstovų rūmai ir Senatas. Dėmesio vertas Airijos
Senato formavimas. Ten renkami 49 senatoriai. Iš jų 3 senatorius renka Valstybinio Airijos universiteto, 3 – Dublino universiteto asmenys, turintys mokslinį laipsnį, ir 43 senatorius – įstatymu numatytų institucijų, tarp kurių yra ir kitos aukštosios mokyklos, rinkikai. Vadinasi, Airijos valdymo kokybę lemia politikų ir mokslininkų sąjunga. Šioje šalyje senato rinkimams pateikiami 5 sąrašai, kuriuose gali kandidatuoti asmenys, turintys žinių ir praktinę patirtį šiose srityse: 1) kultūra ir švietimas; 2) žemės ūkis, gretimos jam sritys;
3) organizuotas ir neorganizuotas darbas; 4) pramonė ir prekyba, kartu imant bankininkystę, finansus, apskaitą, inžineriją, architektūrą; 5) valstybės valdymas. Iš kiekvieno sąrašo turi būti išrinktas tam tikras senatorių skaičius, bet ne mažiau 5 ir ne daugiau 11 narių.
Suomijoje parlamentą sudaro vieneri rūmai, tačiau ten iš tų pačių parlamento narių išrinkama Didžioji komisija, kuri atlieka senato vaidmenį. Praktiškai be jos pritarimo negali išvysti šviesos joks įstatymas. Šią komisiją įprastai sudaro 25 jos nariai ir 9
pavaduotojai, viso 34 asmenys. Ji išrenkama pirmojoje kiekvieno šaukimo parlamento sesijoje.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas. Tiesa, Konstitucijos 74 straipsnis suteikia jam teisę ne tik įstatymą pasirašyti ir oficialiai jį paskelbti, bet ir motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti. Vadinasi, Seimo priimtų įstatymų kontrolė patikėta Respublikos Prezidentui. Tačiau jis pats to atlikti negali, nes vien fiziškai yra nepajėgus aprėpti tokį darbo krūvį. Faktiškai šis tikrinimas deleguojamas Prezidento patarėjams. O patarėjų pareigybės yra nekonstitucinės, vadinasi, pagal valdymo logiką Seimo darbo rezultatus tikrina nekonstituciniai pareigūnai. Ši kolizija galėtų būti išspręsta pertvarkius Seimą į dvejus rūmus. Tada įstatymų leidybos sparta šiek tiek sulėtėtų, bet jų
kokybė žymiai pagerėtų.

Būtina plačią diskusiją dėl bendro Seimo darbo tobulinimo. Mūsų manymu, Senate, panašiai kaip Airijoje, arba Didžiajame komitete, kaip Norvegijoje, turėtų dirbti 5 krypčių po 6 specialistus. Be to, visi buvę Respublikos Prezidentai, išbuvę visą kadenciją, jei to norėtų, turėtų teisę tapti visam gyvenimui Senato nariais. Jų patirtis tikrai būtų naudinga. Toks Senato narių skaičius atitiktų Suomijos parlamento Didžiosios komisijos narių skaičių, būtų visiškai pakankamas Lietuvos sąlygoms. Kandidatais į senatorius galėtų būti keliami Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų praktinio darbo stažą. Juos keltų įstatymu nustatytos universitetų mokslinės tarybos, mokslų akademija, savivaldybių asociacija, verslininkų asociacija, pramonininkų
asociacija, teisėjų asociacija ir kitos kūrybinės aukštos kvalifikacijos specialistų profesiniu pagrindu sudarytos organizacijos. Kandidatais į senatorius galėtų išsikelti esantys ar
buvę Seimo arba Atstovų rūmų nariai, išbuvę ne mažiau kaip dvi kadencijas. Senatoriai būtų renkami visuotinuose rinkimuose aštuoneriems metams, kas ketveri metai atnaujinant pusę jų sudėties. Seimą pertvarkius į dvejus rūmus, Atstovų Rūmų funkcijos, lyginant su
dabartiniu Seimu iš esmės nesikeistų, paliekant jiems visišką atsakomybę už pritarimą Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Vyriausybės programai. Tuo tarpu Senatas tvirtintų Respublikos Prezidento dekretus dėl karo arba nepaprastosios padėties įvedimo,
mobilizacijos paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo valstybėje ir už jos ribų; pritartų arba nepritartų Atstovų Rūmų priimtoms Konstitucijos pataisoms ir priimtiems įstatymams; Vyriausybės siūlymu Atstovų Rūmų pritarimu steigtų ir panaikintų Lietuvos Respublikos ministerijas; įvestų tiesioginį valdymą; ratifikuotų ir denonsuotų tarptautines sutartis; skirtų Konstitucijoje numatytus pareigūnus; pašalintų iš pareigų Respublikos Prezidentą apkaltos proceso tvarka. Esant dvejiems Seimo rūmams visi, kam Konstitucija suteikia įstatymų leidybos teisę žinotų, kad teikiami įstatymų projektai bus nuodugniau
išanalizuoti, todėl teiktų tobulesnius įstatymų projektus. Įvykdžius tokią reformą, Seimo bendras (Atstovų rūmų ir Senato) narių skaičius galėtų net sumažėti. Tai nepareikalautų daugiau lėšų parlamento išlaikymui (netgi būtų gauta tam tikra lėšų ekonomija), bet
nepalyginamai pagerėtų išleidžiamų įstatymų kokybė, susidarytų palankesnės sąlygos spartesnei gyventojų gerovės pažangai. Norint tokia kryptimi patobulinti Seimo veiklą reikia įtraukti Lietuvos visuomenę į plačią diskusiją dėl įstatymų leidybos
tobulinimo, tuo pačiu teisinės tvarkos šalyje užtikrinimo bei visais su tuo susijusiais klausimais.


Pristatinėjant visą AšLietuvai 8 metų darbą išryškėjo naujas momentas ieškant sprendimo kaip pakelti LR Seimo darbo kokybę (galima sakyti ji beveik 100 kartų žemesnė nei anglų Parlamento Londone, kurį galime laikyti geriausiu pasaulyje).

1. Dabartinį LR Seimą laipsniškai norvegišku būdu skelti į dvi dalis. Sukurti Antruosius Seimo rūmus (fiziškai jie jau yra) kurie dar vadinami Senatu. Į šiuo rūmus perkelti visus vyresnius dabartinio Seimo narius. Taip pat automatiškai priimti visus Signatarus.
Iš universitetų profesūros sukurti komisiją, kuri atrinkinės Senato narius (taip padaryta kažkokioje šalyje). Priimti bei visus senus tautai akivaizdžiai pasišventusius pasiaukojančius žmones ir politikus. Taip pat jie gali būti renkami piliečių, bet aukštesniais reikalavimais, nei Pirmųjų Rūmų.

2. Senato (Antrųjų-Aukštųjų Rūmų) narių gali būti labai daug, gal net neribotai.

3. Jų dalyvavimas posėdžiuose nėra privalomas, nes tai žmonės amžiuje. Pirmųjų-Žemųjų Rūmų narių dalyvavimas privalomas.

4. Esminis momentas. Senato nariai dirba nemokamai t.y. už simbolinius pinigus tik dengiant jų būtinąsias išlaidas.

 

Senato kūrimo darbo grupės ruošinys

Reklama

Komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s