Vizijos DUK

Dažniausiai užduodami klausimai apie AL kuriamas Lietuvos vizijas (šveicarišką viziją2070, japonišką viziją2120 ir kitas)


Ar Lietuva gali tapti tokia kaip Šveicaria, jei Šveicarija tokia sėkminga tapo dėl bankininkystės ir paskolų?

Čia jūs kalbate apie misiją, o mes kalbame apie viziją. Šveicarijos atveju misija tai yra visas ekonominių sektorių kompleksas, kurių tarpe TIK VIENAS IŠ JŲ YRA BANKININYSTĖ IR JI NĖRA PAGRINDINIS BVP KŪRĖJAS ŠVEICARIJOJE (be to bankininkystėje dirba tik Šveicarijos 5% darbuotojų), nes pagrindinis yra chemijos ir vaistų pramonė!! Ir mes aiškiai rašėme daug kartų, kad misiją Lietuvai mes rinksimės atskiru būdu ir 99% aišku, jog tai nebus bankininystė ir tai nebus šveicariškos misijos kopija.

Apie Šveicariją diskusiją buvo 2015-2017. Mes AšLietuvai rėmuose kalbame apie Šveicariją kaip Lietuvos VIZIJĄ-siekiamybę, bet ne kaip apie misiją. Kaip vizija įgyvendinama – ne vizijos reikalas.
Vizija ir misija – iš esmės skirtingi dalykai. Bankininkystė, chemijos pramonė ir kt yra Šveicarijos misija ir ji mūsų NEdomina, nes Lietuvai NEtinka.
Tačiau kaip vizija Šveicarija Lietuvai yra geriausias iki šiol žinomas modelis. Tos sritys, kurios Lietuvoje yra silpniausios – būtent Šveicarijoje išspręstos puikiai ir lietuviams labai verta pasimokyti iškart viso kompleksinio sprendimo.
Kaip vizija įgyvendinama – ne vizijos reikalas. Tai atskira tema, kurią lietuviai turi spręsti bet kuriuo atveju (jei nori išlikti) ir mes tam turime parinkę japonišką metodiką
But banking and insurance employs only 5% of Swiss employees and most of the lost jobs are not even in Switzerland

Kuo skiriasi vizija ir misija?

Tai iš esmės skirtingi dalykai. Vizija yra didžioji svajonė, įkvepiantis idėja, siekis, siekiamybė, skėtiškai apjungianti didžiąja dalį visuomenės, skirtingas interesų grupes. Vizija turi teikti kuo didesnę arba neribotą energiją ir motyvaciją. Kinų išmintis: šaltinis neieško kelio. Ne vizijos rūpestis kaip, kokiais būdais ji bus įyvendinama.
Misija yra tai per ką, kokiu būdu vizija įgyvedinama.


Tikrai manau, kad viziją negali kurti daugiau nei du trys žmonės. Dažniausiai ją kuria vienas: Tesla, Musk, IKEA; kartais dviese Google, Apple ar mažiau atvejų: 2-3 žmonių valdyba.

Valstybės viziją sugeneruoti yra labai sunku – tai daug aukštesnis lygis nei įmonės ar technologijos. Reikia labai stiprių, praktiškai ribinių tos valstybės aukštųjų sąmonės galių. Kol kas neradome kitokio būdo kaip įtraukiant entuziastų komandą ir mūsų manymu tai pasiteisina.


Q: jusu darbas gigantiskas, tik manes is esmes netenkina vizijos 100 metų kūrimas. Ji gali būti abstrakti siekiamybė, tačiau reikia sudėti millestones 5, 10, 15 metų. Kaip kad planinėje ekonomikoje buvo penkmečio planai. Juk negalim numatyti tarkim rinkimo rezultatų ar išorinių grėsmių, kurios viską keičia.

A: Apie tai jau buvo daug kartų kalbėta ir rašyta. Stambios korporacijos planuoja veiksmus 100 ir daugiau metų, o norinčios išlikti ateityje valstybės planuoja ŠIMTAMS metų arba labai ilgiems laikotarpiams. Pvz Vakarų pasaulio valstybių vedantieji think tankai (tokie kaip RAND)  kuria vizijas, strategijas ir planus šimtmečiams. girdėjau kad konkrečiai 300metų NEPRIKLAUSOMAI nuo to, kaip eina ar eis istorija, nepriklausomai, kad ji neprognozuojama. Nes tai liečia šimtų milijonų žmonių likimus.  Žmonės nežino bus ar nebus gaisras namuose ar automobiliuose, bet gaisrininkai reikalauja laikyti gesintuvus, o tai ir yra planavimas apsaugos, galinčios išgelbėti gyvybes.

Kaip įgyvendinami ilgalaikiai valstybių planai? Labai paprastai – generuojamos DAUG, LABAI DAUG įgyvendinimo strategijų, kurios keičiamos keičiantis aplinkybėms. Būtent strategijų tokia paskirtis ir yra – lanksčiai ir greitai keistis, jei keičiasi situacija.

Q: Pažiūrėkit, kaip Amerikos viziją keičia Trumpas. Jos vertybes nebėra laisvė ir demokratija… O ir versle, vykstant transformacijai niekas daugiau 5 metų planų nebedaro, o pozicionavimą pastoviai keičia reguojant į konkurentų veiksmus,

A: Tai kas kalbama viešojoje politikoje ir ką daro think tankai realiai formuojantys politiką – skiriasi kaip dangus ir žemė.

Taigi todėl AšLietuvai kuria vizijas ir veiksmų planus skritingiems laikotarpiams. Mes dar tik pradedame darbą ir ketiname turėti vizijas 5, 50, 500 metų arba panašiems laikotarpiams.


 


Kodėl vizija generuojama 50čiai metų į priekį o ne 10 arba ne 300?

Skirtingai nei asmens arba įmonės lygyje, valstybių ir tautų vizijų generavimas reikalauja žiūrėti labai toli į priekį – šimtus metų. Tą daro didžiųjų valstybių protų centrai. 50 metų į priekį yra vidutinio lygio įmonės planavimas. Stambios įmonės planuoja apie 100 metų į priekį.

Lietuvai būtina ilgalaikė ateiteis vizija mažiausiai 50čiai, o iš tiesų šimtams metų į priekį. Ši vizija yra tik 50čiai metų todėl, kad pirmiausia buvo galvojama tiesiog ilgalaikė vizija nesiribojant konkrečiu laiku. Po to kai buvo išrinkta būtent Šveicarija naujoje apklausoje paaiškėjo, kad šveicarišką lygį lietuviai galėtų pasiekti per maždaug 50 metų.

Gali būti, kad žmonės instinktyviai balsavo už tokį lygį, kurio siekimą dar spėtų pamatyti per savo gyvenimą.

Penkių šimtų ar tūkstančio metų ateities Lietuvos vizija turėtų būti daug stipresnė nei Šveicarija.


Kodėl būtent Šveicarija lietuviams yra svajonių šalis – Lietuvos ateities idealas?

Atsakymas atskirame straipsnyje


Reiktų įmušti pirma golą, kad vizijos traukinys pajudėtų .. Pasirinkus gera tema referendumui ir paleidus kartu su rinkimais(aktyvumas sieks virš 50%) galėtume sumažinti 300.000 barjerą bent iki 100.000 (kas jau buvo pasiekta pirma karta istorijoje!.. T.P. 2016 08 21

ATSAKYMAS: Mintis labai gera, bet norint kokybiško rezultato reikia pasiruošimo, nuoseklumo, tikslumo ir kantrybės.

Nuosekli kokybiško kūrimo/įgyvendinimo seka reikalauja kantrybės ir tikslumo. Pirmiausia reikia sukurti, išgryninti ir įkaitinti VIZIJĄ (pagrindinę didžiąją, visaapimančia idėją). Teisinga vizija (be kita ko) tampa beveik neribotu energijos ir įkvėpimo šaltiniu. Kol energijos ir įkvėpimo nėra – ilgas, didelis,  sunkiai pakrautas, inertiškas traukinys nevažiuos. Lietuvių mąstymo ir įpročių inercija labai didelė.

Po to kai sukurta tautos/valstybės vizija – reikia išsiaiškinti, nustatyti, atpažinti arba atrasti tautos naują istorinę globalią misiją (pašaukimą, rolę, vaidmenį), kuri leis vidinę energiją paversti į realius, naudingus, kokybiškus, konkurencingus produktus bei į išorinę, apčiuopiamą, pamatuojamą universalią socialinę energiją – pinigus. Teisingai sukurta tautos misija yra trilijoninės vertės ir po to ją yra sąlyginai lengva realizuoti.

Kai sukurta vizija ir atrasta/atpažinta misija – reikia sutvarkyti vertybes, nes tik jų pagrindu įmanoma atrinkti ir pritraukti teisingus, tinkamus žmones ir juos paversti į efektyvias ilgalaikes komandas. Tik vertybių pagrindu galimas tarpusavio pasitikėjimas, giluminis tarpusavio supratimas ir efektyvus komandinis komunikavimas.

Šie elementai yra pamatiniai ir reikalauja daugiausiai dėmesingumo. Jų nesutvarkius nuosekliai po to veiklos greitai patenka į aklavietes. Deja lietuviai dažniausiai nori viską daryti greitai, skubotai, nenuosekliai, nekantriai ir lyg moksleiviai nepadarę namų darbų nori gauti gerą pažymį.


Ar galima tada pasiūlyt tautai “lipti į aukštą kalną“. Kas gali žmones išjudint? A.V. 2016 08 21

Konkrečius žmones arba konkrečią tautą įkvepia tam tikras specifinis, jų būseną, lūkesčius ir charakterį atitinkantis tikslas kokybine ir kiekybine (nei per aukštas nei per žemas) prasme. Tai lyg motyvacinis raktas tinkantis tik konkrečiai spynai. Tokį tikslą arba viziją labai nelengva išieškoti, atrasti ar nustatyti. Tai negali būti atsitiktinis tikslas arba raktas.

Pvz nesiūlome Lietuvai tapti Kataru, nors tai turtinga šalis, nes yra pernelyg dideli vertybiniai-pasaulėžiūriniai skirtumai.

Nesiūome Lietuvai tapti Kinija, nes yra pernelyg dideli kultūriniai skirtumai.

Ir nors lietuviai paskutiniais metais labai domisi induizmu, visgi jie nepareiškė noro kad Lietuva taptų tokia kaip Indija matyt dėl didelių materialaus gyvenimo skirtumų.

Žmones išjudina teisingos (kokybė) ir stiprios (kiekybė) idėjos, teisina ideologija (ideologija gerąja prasme) arba teisinga pasaulėžiūra. Kitaip sakant, statybininkai pradeda darbus tada, kaip mato teisingą statybų brėžinį. Jei statybinių darbų vykdytojui vietoj brėžinio paduosi popieriuką nuo plombyro, muzikines natas arba neužbaigtus, nepatvirtintus, nekokybiškus brėžinius – jis nepradės statyti namo.

Be teisingos idėjos dar būtinas gyvas veikiantis asmeninis žmogiškas pavyzdys – lyderiai, vedliai, kurie patys imasi įgyvendinti sumanymus, rodo tai savo asmeniniu arba darbiniu gyvenimu.


Kokius metodus taikote vizijos2070 kūrimui?

Plačiau apie tai yra atskirame straipsnyje


Ar Šveicarija – tai rojus žemėje?

Priklauso nuo sąvokos “rojus“ apibrėžimo. Jei imant absoliučia idealia prasme – Šveicarija nėra rojus žemėje, nes joje kaip ir kiekvienoje valstybėje yra trūkumų.
Jei imant reliatyvia prasme, t.y. sulyginant Lietuvos pliusus ir minusus su Šveicarijos pliusais ir minusais tai Šveicarija lietuviams yra rojus Europoje. Nes atsižvelgiant į nedidelį fizinį kelionės atstumą, į kultūrinius panašumus ir daug kitų parametrų, tai Šveicarija turi tokių konkrečių pranašumų, kad esant galimybei (jei Šveicarija įsileistų lietuvius, jei ten dominuotų lietuviams lengvai suprantama kalba [anglų, rusų, lietuvių, lenkų]), tai lietuviai masiškai migruotų gyventi ir dirbti ne į Jungtinę Karalystę, Norvegiją arba Vokietiją, bet į Šveicariją.


Kas turima omenyje sakant “lygį“?

Yra visa serija parametrų, pagal kuriuos Šveicarija yra geriausių pasaulio šalių viršuje ir šie parametrai labai svarbūs Lietuvai, nes šiais atžvilgiais Lietuva yra žemai arba labai žemai:


Kuo tas šveicariškas “lygis“ yra matuojamas, kad žinoti, jog jau pasiekėme?

Tikką išvardinti parametrai, o pilnesnis sąrašas yra ištisoje palyginimų lentelėje vizijos juodraštyje skyriuje CH IR LT SEKTORIŲ PALYGINIMAS.


Kodėl tie, kas nori gyventi kaip Šveicarijoje tiesiog negyvena tenai, o nori iki jos pritempti/nutempti Lietuvą?

Todėl, kad Šveicarija neįsileidžia imigrantų ir tam tarpe lietuvių, tiksliau sakant labai dėmesingai atsirenka kiekvieną norintį gyventi Šveicarijoje. Apsigyventi Šveicarijoje yra labai sunku, jei lyginant kaip tai yra kitose ES šalyse. Dėl tikslumo klauskite Šveicarijos Lietuvių Bendruomenę. Be to dar skaitykite mėlynai paryškintą dalį atsakant į klausimą Ar Šveicarija – tai rojus žemėje?


Kodėl AL vizija tinka būtent tik Lietuvai ir kaip įsipaišo į pasaulio politikos, resursų, finansų srautų interesus?

Pirmiausia su vizija Lietuvai problema ta, kad šiuo metu ir paskutinius gal 10 metų Lietuva neturi jokios vizijos išskyrus masinę emigraciją į geresnes šalis ir visą pasaulį
Todėl pirmiausia reikia bent kokios nors ĮKVEPIANČIOS vizijos.
Buvo daryti serija bandymų kurti Lietuvos viziją, bet kaip matome iš tebesitęsiančios ar net didėjančios emigracijos – tos vizijos buvo neefektyvios, t.y. neįkvėpė, nemotyvavo lietuvių likti ir gyventi kartu su kitais lietuviais Tėvynėje ir ją kurti

Tomas

AšLietuvai kuriama Lietuvos ilgalaikė vizija yra neelinis bandymas, o pastangos sukoncentruoti 5500 idėjų (tokio arsenalo niekas iš lietuvių iki šiol neturėjo), pastangos sujungti anksčiau kurtas vizijas (arti 100) bei panaudoti nuo 25 iki 200 euristinių-kreatyvinių ideacinių instrumentų vizijos generavimui (ko irgi niekas iš lietuvių kol kas nedarė).

Tomas

AL kuriama vizija2070 nepretenduoja į vienintelę ar tobulą, bet pretenduoja IŠPROVOKUOTI, PASKATINTI, KATALIZUOTI visus kitus galimus vizionierius veikti, sukuriant vizijų konkurenciją
taip pat mūsų tikslas valstybės vizijos kūrimo procesą perkelti į gan aukštą ir profesionalų euristinį lygį, o ne daryti spontaniškus mėgėjiškus bandymus

Tomas

Mūsų kuriama vizija taikoma konkrečiai tik Lietuvai, nes iki tol mes ilgai rinkome giliųjų Lietuvos problemų ir nacionalinio charakterio ydų sąrašą ir vizija kuriama kaip KOMPLEKSINIS urminis sprendimas visų šių problemų vienu ypu. Beje, ši vizija dar tiktų Latvijai ir galbūt Baltarusijai, bet kitoms šalims – nelabai arba visai netiktų

Tomas

Mes gan ilgai (nuo 2006 iki 2015) ieškojome būdo, metodo kaip kurti Lietuvos viziją.

Tomas

2015 birželio 4 toptelėjo mintis panaudoti paprastą, tiesmuką, “laužtuvinį“ metodą, užklausiant kokios realios valstybės lietuviams būtų svajonė, idealas, siekimybė ir šios apklausos rezultatai mus perkėlė į visiškai naują kokybinį vizijos kūrimo lygį. Manau negrįžtamai: visi kas vėiau kurs Lietuvos vizijas, negalės grįžti atgal ir pasiūlyti ką nors silpnesio, o tik stipresnę viziją
NERŪŠIUOTAS PAPILDYMAS
Konkrečiai kalbant apie šveicarišką viziją – primenu, kad vizija yra nekritikuotinas dalykas, analogiškai kaip vulkanas iš kurio veržiasi lava. Vizija kaip ir vulkanas yra emocinis koncentratas. Vizijos tikslas yra teikti bekraštę motyvaciją arba energiją. O kaip vizija išskleidžiama į konkrečius tikslus arba kaip ji įgyvendinama – tai jau gali ir turi būti diskusijų arba racionalios kritikos objektas, tai išvis kita tema. Mūsų atveju šveicariška vizija Lietuvai yra kartelės vizijoms kėlimas, skatinimas ir provokavimas kitus kurti geresnes vizijas ir apskritai iš esmės diskutuoti Lietuvos vizijos klausimą. Šveicariška vizija nepretenduoja į vienintelę viziją, kurią būtina pulti įgyvendinti, bet ji yra tūkstančių idėjų ir kitų vizijų sujungimas į kompleksinį sprendimą. Tai atvira vizija tobulinimui ir net pervardinimui, tačiau tai kartelės lygis, žemiau kurio nebegalime eiti ir AšLietuvai sąmoningai šią kartelę užkėlė. Mes provokuojame vizijų Lietuvai kūrimo lenktynes.
Reklama